Ar kada nors susimąstėte, kodėl vieni politikai nuolat patenka į naujienų antraštes, o kiti lieka šešėlyje? Ar tai tik žiniasklaidos dėmesys, ar vis dėlto kažkas daugiau? Šiandien pažvelgsime į atvejį, kuris gali atskleisti, kodėl Etikos ir procedūrų komisija taip dažnai domisi vienu konkrečiu Seimo nariu. Tai istorija, kuri priverčia susimąstyti apie ribas ir atsakomybę politikoje.
Seimo etikos sargų akiratyje: kodėl vienas parlamentaras vėl ir vėl?
Žvelgiant į pastarųjų kadencijų sprendimus, akivaizdu, kad vienas politikas nuolat patenka į Seimo Etikos ir procedūrų komisijos akiratį. Pasak žiniasklaidos, jis yra dažniausiai nagrinėjamas parlamentaras šios kadencijos metu. Tai kelia klausimą: kas slypi už šių nuolatinių tyrimų ir kodėl jie kartojasi?
Skaičiai kalba patys už save
Portalas „15min“ atskleidžia, kad R. Žemaitaitis šią kadenciją jau penkis kartus buvo pripažintas pažeidžiančiu etiką. Ir tai dar ne pabaiga – šiuo metu vyksta dar vienas tyrimas.
Situacija tampa dar įdomesnė, kai prisimename ankstesnius atvejus. Pavyzdžiui, vienas tyrimas dėl pasisakymų apie „Youtube“ žvaigždę Dareną Džeisoną Votkinsą (IShowSpeed) nebuvo baigtas laiku. Kodėl? Kaltas vadovo neturėjusi komisija – kai pirmininkė tapo Seimo vicepirmininke, procesai užstrigo.
Holokaustas, neapykanta ir suklastoti bilietai
Bet tai tik ledkalnio viršūnė. Gruodžio pradžioje R. Žemaitaitis buvo pripažintas kurstęs neapykantą prieš žydus ir neigęs Holokaustą. Praėjusią savaitę komisija priėmė net tris sprendimus dėl jo veiksmų: pripažino etikos pažeidimą, pradėjo naują tyrimą ir atnaujino kitą.
Kas konkrečiai sukėlė šią reakciją? Komisija nustatė, kad rugsėjį Žemės ūkio ministerijos darbuotojus pavadinęs „ciocėmis“ (tai yra žemdirbių tarmės žodis, galintis turėti neigiamą atspalvį), R. Žemaitaitis pažeidė Valstybės politikų elgesio kodeksą, nustatantį pagarbą žmogui ir valstybei bei pavyzdingumo principus.
Toliau – daugiau. Komisija ėmėsi tirti jo pasisakymus apie Mikalojaus Konstantino Čiurlionio menų mokyklos moksleivių dalyvavimą kultūros proteste ir atnaujino tyrimą dėl komentarų LRT žurnalistui. Dar daugiau – Seimo narys paviešino Kauno Jono Basanavičiaus gimnazijos moksleivių, planavusių vykti į protestą, duomenis. Tai tikrai sukėlė diskusijų.
Neapsieita ir be pasisakymų apie Ukrainą, po kurių liepą parlamentaras buvo pripažintas neetišku. Be to, suklastotų bilietų į JAV paėmimas ir bandymas nuslėpti kelionės tikslus taip pat atsidūrė etikos sargų akiratyje.
„Jei neturi komisija ką veikti…“ – politiko reakcija
Kaip į visus šiuos etikos pažeidimus reaguoja pats politikas? R. Žemaitaitis, komentuodamas komisijos sprendimus, teigia, kad nesureikšmina nei pažeidimų, nei pačių sprendimų, nes jie neturi „jokios teisinės galios“. Jo žodžiais tariant: „Kiek jie nori, tiek tegu rašo. Jei neturi komisija ką veikti, tegu jie užsiiminėja kuo nori.“
Ši pozicija iškelia dar vieną svarbų klausimą: ar politiko požiūris, kad etikos normos neturi realios įtakos, nekuria tam tikro precedento? Ar gali tai paskatinti kitus politikų elgesį, ignoruojantis visuomenės normas?
Praktinis patarimas: kaip atpažinti politikos „perdegimą“?
Ką mes, kaip piliečiai, galime daryti, kai matome nuolatines politines kontroversijas? Visų pirma, svarbu suprasti, kad nuolatinis etikos pažeidimų nagrinėjimas rodo tam tikrą „perdegimą“ sistemoje. Tokie atvejai atitraukia dėmesį nuo svarbesnių klausimų, kuriais turėtų užsiimti Seimas.
- Būkite informuoti: Sekite žiniasklaidą, bet kritiškai vertinkite informaciją. Stenkitės suprasti kontekstą ir skirtingas nuomones.
- Neišleiskite emocijų: Nors politinės diskusijos gali būti karštos, stenkitės išlaikyti ramų požiūrį. Emocijos dažnai užgožia faktus.
- Sutelkite dėmesį į esmę: Klausykite politikų siūlomų sprendimų realiosioms problemoms, o ne tik jų tarpusavio ginčams.
Galbūt svarbiausia yra suprasti, kad politiko elgesys atspindi ne tik jį patį, bet ir visuomenės, kuri jį išrenka, vertybes. Ką manote, ar etikos pažeidimai turėtų turėti rimtesnių pasekmių?
