Kaip jaučiamės, kai mūsų balsas negirdimas, o problema, verčianti jaudintis dėl kasdienio saugumo, lieka be tinkamo sprendimo? Kiekvienas iš mūsų esame buvę situacijoje, kai bandome rasti kompromisą, tačiau susiduriame su manipuliacijomis ir atidėliojimu. Būtent taip šiandien jaučiasi Alytaus A. Ramanausko-Vanago gimnazijos mokytojai, kurių derybos su miesto vadovybe žlugo, o pagrindinis klausimas – pedagogų saugumas – tampa vis svarbesnis.
Ar tikrai verta daryti kompromisus dėl saugumo?
Pasak mokytojų, kalbos apie konstruktyvų dialogą ir kompromisų paieškas greitai virto realybe, kurioje dominuoja spaudimas ir laiko vilkinimas. Tai, kas turėjo būti sprendžiama konstruktyviai, virto scenariumi, kupinu bandymų nukreipti dėmesį kitur.
Meklo siūlymai vietoj rimtų sprendimų
Profėsąjungos LŠDPS atstovai atvirai kalba: „ vietoj mokytojų saugumo klausimo sprendimo, meras siūlė keliones, renginius, vakarėlius. Buvo daromas psichologinis spaudimas pasirašyti susitarimą neperžiūrėjus jo detaliai. Tikslas – gąsdinti ir klaidinti.“
Ignoravimas ir užsispyrimas: kas laimi?
Liūdina tai, kad Alytaus meras N. Cesiulis, ginant laikinai einantį direktoriaus pareigas Aleksandrą Kirilovą (kuris, pasak mokytojų, menkino jų darbą), ignoravo net Švietimo, mokslo ir sporto ministrės Ramintos Popovienės siūlymus nušalinti A. Kirilovą ir paskirti laikiną administratorių. Vietoje greitų ir aiškių sprendimų – matome užsispyrimą ir vengimą prisiimti atsakomybę, slepiantis už politinės priedangos.
Įtampa ir netikrumas: kas vyksta mokykloje?
Padėtis gimnazijoje sukūrė ne tik emocinę, bet ir praktinę krizę. Matematikos PUPP ir VBE I dalies bandomieji darbai liko neištaisyti. Tuo tarpu kai matematikos ir informatikos mokytojai boikotuoja pamokas, vyksta svarbūs bandomieji egzaminai, o bendruomenė yra susiskaldžiusi ir pervargusi.
Kodėl svarbiausi klausimai lieka nuošalyje?
Kol mokytojai stengiasi spręsti krizę, miesto vadovybė demonstratyviai rodo, kur slypi jų prioritetai. Meras N. Cesiulis išvyksta į Briuselį, vicemerė L. Gaidžiūnaitė eina atostogų, o laikinasis direktorius A. Kirilovas visą dieną leidžia keisdamas spynas mokykloje. Tai aiškus signalas visiems: ugdymas šiandien nebedžiugina miesto ir įstaigos vadovų.
Kova už pagarbą ir saugumą: kur ieškoti pagalbos?
Dėl tokios situacijos Alytaus mokytojai jau kreipiasi į Seimo Švietimo ir mokslo komitetą bei Prezidentūrą. Jie atviri deryboms, tačiau susitikimas su meru numatytas tik „kitą pirmadienį“. Tai atspindi tikrąjį laukimo ir neapibrėžtumo jausmą.
Ar nepamiršome pagarbos mokytojams?
LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas pabrėžia: „Tai ne tik vienos mokyklos konfliktas. Tai klausimas apie pagarbą mokytojui, apie saugią darbo aplinką ir apie tai, ar savivalda girdi ir gerbia savo bendruomenę.“ Nėra sulaukta ir atsakymo iš Premjerės Ingos Ruginienės, kurios profesinis kelias buvo glaudžiai susijęs su profesinių sąjungų judėjimu.
Alytaus mokytojai šiandien prašo ne privilegijų. Jie prašo pagarbos, saugumo ir sąžiningo dialogo, kurio jie kol kas nesulaukė.
Konflikto ištakos: kai nesutariama dėl atleidimo
Primename, kad konfliktas prasidėjo prieš daugiau nei savaitę A. Ramanausko-Vanago gimnazijoje Alytuje. Jis kilo dėl ilgametės etikos mokytojos Meilės Platūkienės atleidimo. Laikinasis mokyklos vadovas teigia, kad mokytoja buvo atleista dėl antros drausminės nuobaudos ir neva smurtavo prieš vaikus. Tačiau nei pati mokytoja, nei LŠDPS nesutinka su tokiu sprendimu. Šiuo metu protestuodami pamokas boikotuoja keliolika pedagogų.
Kaip manote, ar įmanoma rasti kompromisą, kai neįmanoma rasti bendros kalbos dėl pagrindinių vertybių – pagarbos ir saugumo?
