Ar kada nors stabtelėjai ir pagalvojai, kiek greitai kintanti geopolitinė situacija gali paveikti tavo kasdienybę? Mes daug dėmesio skiriame svarbiems pasaulio įvykiams, tačiau kartais pamirštame, kad strateginiai sprendimai, priimami aukščiausiose instancijose, gali turėti tiesioginį poveikį mūsų saugumui. Generolas R. Vaikšnoras, kalbėdamas su „Die Welt“, atskleidė keletą skaudžių tiesų apie gynybos pramonės pajėgumus ir Vokietijos vaidmenį – tai informacija, kurią privalai žinoti dabar.
Suvalkų koridorius – daugiau nei tik žemės ruožas
Lietuva, esanti tarp dviejų potencialiai agresyvių kaimynų – Kaliningrado srities ir Baltarusijos – yra strateginėje, bet kartu ir pažeidžiamoje pozicijoje. Siaurasis Suvalkų koridorius, vienintelis sausumos kelias, jungiantis Baltijos šalis su likusia NATO teritorija, nuolat yra geopolitinių diskusijų centre. Nors Suomijos ir Švedijos narystė NATO atvėrė papildomas galimybes tiekti paramą per Baltijos jūrą, kelias jūrą išlieka ilgas ir pažeidžiamas dėl Rusijos Baltijos laivyno aktyvumo.
Planuojamos pratybos ir aktualūs poligono klausimai
Siekiant sustiprinti pasirengimą galimam scenarijui, kuomet koridorius galėtų būti atkirstas, Lietuva, kartu su Lenkija, aktyviai įgyvendina „Oršos“ planą. Šis bendras planas skirtas sinchronizuoti ir integruoti abiejų šalių karines pajėgas. Būtent dėl šios priežasties artimiausiomis dienomis Marijampolės rajone, visai šalia Suvalkų koridoriaus, vyks bendros karinės pratybos. Tai praktinis pasirengimas, kurio metu bus tikrinami ir tobulinami įgūdžiai kritinėse situacijose.
Generolas R. Vaikšnoras taip pat paliečia aktualų klausimą dėl Kapčiamiesčio poligono. Šiuo metu intensyviai deramasi su vietos gyventojais dėl žemės sklypų ir kompensacijų. „Savivaldybės remia šį projektą, nes karių buvimas mieste atneša darbo vietas, skatina infrastruktūros plėtrą, atnaujinami keliai ir tiltai,“ – pasakoja generolas. Galutinį sprendimą dėl ilgalaikės dislokacijos Lietuvos Seimas turėtų priimti pavasarį, o pati plėtra, generolo skaičiavimais, užtruks apie porą–trejus metus.
Kaliningrado klausimas: NATO atsakas ir gynybos strategija
Ekspertai sutaria, kad Rusijai užpuolus NATO, Kaliningrado sritis taptų vienu pagrindinių taikinių atsakomojo smūgio metu. Čia dislokuotos pažangios oro gynybos sistemos ir raketos, galinčios nešti branduolinius užtaisus. R. Vaikšnoras pabrėžia, kad NATO karo žaidimuose yra svarstomi įvairūs scenarijai. „Mes karo nenorime, bet privalome atgrasyti Rusiją,“ – akcentuoja jis, pridurdamas, kad tam tikromis aplinkybėmis smogti atgal, galbūt ir į Kaliningrado kryptį, būtų neišvengiama.
Ilgojo nuotolio ginkluotė ir nepriklausomos sistemos
Generolas vengia spekuliuoti apie tai, per kiek laiko būtų galima neutralizuoti Kaliningrado grėsmes, tačiau akcentuoja NATO pajėgumus: penktos kartos naikintuvus, didelio nuotolio precizines raketas ir specialiąsias pajėgas su kruopščiai paruoštais taikinių sąrašais. NATO požiūris į gynybą yra daugialypis, apimantis sausumą, jūrą, orą, kosmosą ir kibernetinę erdvę. Lietuva, kartu su sąjungininkais, kuria naujas gynybines sistemas, atsižvelgdama į Ukrainos karo pamokas, ir planuoja įsigyti ilgojo nuotolio ginkluotę.
„Vis dėlto norime taikos, kamuolys yra Rusijos pusėje,“ – pabrėžia generolas. Jis atkreipia dėmesį į tai, kad ilgojo nuotolio raketų sistemos, tokios kaip „Taurus“ ar HIMARS, priklauso nuo vokiškos ar amerikietiškos programinės įrangos ir politinių sprendimų. Būtent todėl Ukraina pradėjo kurti savo, nepriklausomas sistemas. „Taip, tai yra alternatyva ir mums,“ – kalbėdamas apie Lietuvos planus, pritaria R. Vaikšnoras, giriančiai ukrainiečių sistemas „Palianytsia“, „Liutyi“, FP-5 „Flamingo“, kurios gali smogti giliai Rusijos teritorijoje.
Lietuva svarsto tokių technologijų perėmimo galimybes, tačiau esminis prioritetas, anot generolo, yra turėti savų pajėgumų, kuriuos kontroliuotų pati Lietuva. „Tai būtų atgrasymo instrumentas, galbūt kuriamas kartu su Ukraina arba perimant jos technologijas,“ – svarsto jis. Vis dėlto, mažai šaliai vien savo jėgomis apsiginti nepakanka. Net ir tobulinant nacionalines galimybes, Lietuva išlieka priklausoma nuo NATO sąjungininkų, jų karių ir logistikos.
Vokietijos vaidmuo ir „namų darbai“
Neseniai atliktas „Die Welt“ karo žaidimas parodė, kad Vokietija krizės atveju gali reaguoti politiškai vangiai, ypač jei nebūtų aiškios JAV lyderystės. Paklaustas, ar tokios išvados kelia jam nerimą, R. Vaikšnoras nedaugžodžiauja: „Gal Vokietijai reikia padaryti namų darbus ir pagreitinti politinius sprendimus.“ Visgi generolas yra įsitikinęs, kad vokiečių kariai Lietuvoje kovotų nedvejodami. Pokalbiai su Vokietijos 45-osios brigados vadu generolu Christophiu Huberiu patvirtino, kad „kad ir kas nutiktų, Bundesvero kariai stos mūsų pusėn ir kovos kartu.“
Vokietijos vadovaujama brigada, dislokuota Lietuvoje, turi ne tik karinį, bet ir politinį, simbolinį svorį. „Vokietijos lyderystė NATO rėmuose čia yra itin svarbus signalas mūsų visuomenei,“ – pabrėžia generolas. Jis tvirtina, kad Lietuva labai aiškiai jaučia, jog šalyje tarnaujantys vokiečių, norvegų, olandų ir amerikiečių kariai yra realūs sąjungininkai, o ne vien politinė deklaracija dokumentuose. Nors NATO procesus visada galima tobulinti, R. Vaikšnoras vertina esamą situaciją.
„Die Welt“ karo žaidime buvo modeliuojamas scenarijus, kai prie Lietuvos sienos su Baltarusija dislokuojama 15–20 tūkst. Rusijos kareivių. R. Vaikšnoras tokį pajėgų skaičių vadina „ne itin įspūdinga“ koncentracija. „Tai buvo įdomus karinis žaidimas, bet, mūsų nuomone, jame nebuvo atsižvelgta į visus veiksnius,“ – aiškina generolas. „15 tūkst. ar 20 tūkst. karių mums nėra didelis skaičius – nesvarbu, ar jie yra Baltarusijos, ar Rusijos pusėje.“ NATO įspėjimo sistemos leidžia gana anksti pastebėti bet kokį masinį karių judėjimą. Šiuolaikinės technologijos apsunkina dalinių perkėlimo slėpimą, nes matomi geležinkelių mazgai, logistika, judėjimo maršrutai. Jis primena, kad per „Zapad“ pratybas Lietuva maždaug prieš mėnesį žinojo, kur vyks mokymai ir kokios pajėgos dalyvaus.
Visuotinė gynyba: visuomenės pasirengimas ir Ukrainos pamokos
Atsakydama į tokią pajėgų koncentraciją, Lietuva surengtų savo pratybas su panašaus arba net didesnio dydžio pajėgomis. „Mes veidrodžiškai atkartojame kitos pusės judesius,“ – aiškina R. Vaikšnoras. Jis primena, kad daugiau nei dešimtmetį Lietuvoje veikia greitojo reagavimo pajėgos – daugiau nei 2000 karių, pasirengusių veikti kasdien. Šios pajėgos sukurtos po 2014 m. Krymo aneksijos, kai pasirodė vadinamieji „žalieji žmogeliukai“. Pakeista ir teisinė bazė: kaip vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas R. Vaikšnoras gali padidinti parengtį, mobilizuoti dalinius ir perdislokuoti karius, kad šie padėtų pasieniečiams ir policijai atremti hibridines grėsmes.
Buvęs JAV generolas Benas Hodgesas yra teigęs, kad blogiausiu atveju Baltijos šalys Rusijos puolimo atveju turėtų bent dvi savaites kautis vienos, kol atvyktų pastiprinimas iš kitų NATO šalių. R. Vaikšnoras pripažįsta, kad dvi savaitės būtų ilgas laikas, tačiau primena, kad Lietuvoje jau dabar dislokuota apie 3000 kitų NATO šalių karių. Taip pat veikia oro erdvės kontrolės misijos ir sąjungininkų laivai Baltijos jūroje.
Lietuva remiasi vadinamąja visuotinio pasipriešinimo koncepcija. Generolas pabrėžia, kad svarbiausia – visuomenės atsparumas, energijos tiekimas, atsargos, logistika ir civilinė parama kariuomenei. Ukrainos patirtis rodo, kad vieną fronto kareivį remia devyni civiliai. „Kiekvienas pilietis turi būti pasirengęs,“ – pabrėžė R. Vaikšnoras. Lietuvos šaulių sąjungoje šiuo metu yra apie 18 tūkst. narių, primena generolas. Šauliai turi teisę laikyti ginklą ir dalyvauja bendrose pratybose, užpildydami kariuomenės spragas. Nuo pernai Lietuva turi ir komendantūros tarnybą. Civiliai, neatlikę karo tarnybos, gali praeiti dviejų savaičių bazinį kursą ir gauti užduotis savivaldybėse krizių ar karo metu – saugoti infrastruktūrą, padėti palaikyti viešąją tvarką. „Karo atveju kiekvienas pilietis turi gebėti kovoti,“ – pabrėžė R. Vaikšnoras.
Generolas vertina, kad šiuo metu prie Lietuvos sienų su Baltarusija ir Kaliningradu nėra didelių naujų Rusijos pajėgų judėjimų. Didelė dalis anksčiau čia buvusių sausumos dalinių per pastaruosius metus perkelta į Ukrainą ir patyrė didelių nuostolių. Tačiau, anot R. Vaikšnoro, apsigauti būtų pavojinga. Rusija atkuria savo pajėgumus, o jos oro pajėgos, oro gynybos ir karinis jūrų laivynas išlieka veiksnus ir aktyvus Baltijos regione. Generolas primena vadinamojo šešėlinio laivyno incidentus, kai vilkdami inkarus laivai pažeidė povandeninius kabelius ir kitą infrastruktūrą. Tai, jo teigimu, yra nuolatinės hibridinės veiklos pavyzdžiai. „Šios veiklos niekada nesustoja,“ – perspėjo Vaikšnoras, akcentuodamas, kad Rusija testuoja NATO pasirengimą ne tik fronte, bet ir po vandeniu, ore, kibernetinėje erdvėje.
Pavojingos paliaubos: ginkluotės gamyba ir ateities perspektyvos
Lietuvos kariuomenės vadas išskiria ir kitą pavojų: tai ne tik karo tęsimas, bet ir blogai suvaldytos paliaubos. Ypač tokios, kurios būtų nepalankios Kyjivui, o Europa tuo metu dar tik stiprintų savo gynybą. R. Vaikšnoras primena, kad Rusija neteko daug elitinių dalinių, tačiau po paliaubų kitos, mūšiuose užgrūdintos brigados galėtų sugrįžti į karines bazes arčiau NATO sienų. Tuo pat metu Rusijos karo ekonomika veikia visu pajėgumu. „Rusai ginkluotę gamina greičiau nei mes, europiečiai, kartu sudėjus,“ – perspėja generolas. Jo vertinimu, Europos gynybos pramonė po ketverių metų karo vis dar nepersijungė į reikiamą režimą.
R. Vaikšnoras nuogąstauja, kad kai kas Vakaruose klaidingai tiki, jog po paliaubų Ukrainoje ginklų niekam nebereikės. „Aš atvirai sakau: mano paklausa artimiausius dešimt metų išliks tokiame pat aukštame lygyje,“ – pabrėžia jis. „Rusai gamina greičiau nei mes, europiečiai, kartu sudėjus. Mano sandėliai beveik tušti, todėl gaminkite greičiau,“ – ragina jis ir akcentuoja, kad paklausa išliks aukšta mažiausiai dešimtmetį. Jo žinia paprasta – Rusija neužpuola stiprių valstybių. „Rusija puola tada, kai esame silpni. Todėl privalome būti stiprūs,“ – apibendrina generolas R. Vaikšnoras.
Ar šie perspėjimai privers Vokietiją ir kitas Europos šalis pagreitinti gynybos pramonės plėtrą? Dalinkitės savo nuomone komentaruose.
